Vasara ,

Jau nauji metai , nauja pradžia , ar bent turėtų būti ... Kad ir kaip bebųtų keista , nejaučiu nieko , viskas taip pat ... Tik tas praradimo jausmas , neapleidžiantis manęs . Mąstau , ar galima prarasti tai , ko neturėjai ?

Ne , aš neliūdna , aš jaučiuosi praradusi kažką . Kažką , be ko negaliu gyventi , negaliu kvėpuoti , lyg žuvis išmesta į krantą ...

2011 metais man labai nesiseka apgaudinėti nei savęs , nei kitų . Mamai atrodau liūdna , pasimetus ir vieniša . Ar taip yra iš tiesų ? Kadangi sunkiai sekas apgaudinėti , pasakysiu tiesą . Juk pasakiau tiek tiesos per septynias dienas ...  Taip , aš jaučiuosi vieniša ir pasimetus . Liūdna ? Ne . Sėdžiu , aplinkui žmonės , bet  jaučiuosi lyg bučiau viena , praradus viską . Galbūt ryšį su žmogumi , galbūt su visais žmonėmis . Nebėra tylos , yra tik nejauki tyla , ji mane erzina , bet negaliu nieko pasakyti .

Gyvenu tik cigaretėm ir serialais , bet jie ir baigėsi , išnyko ... Jaučiu , kaip grimztu į tuštumą ... Lyg per klaidą išsiųsta į kosmosą , atlikt užduoties , kurios negaliu įvykdyti , palikta kažkokioj nežinomoj planetoj . Nieko pažįstamo , iš tolo nesimato net žemės . Oras nepritaikytas mano plaučiams , negaliu įkvėpti , o gal jo nėra išvis ... Žmones , kurios vadinau draugais , kad sudaryčiau sau ir kitiems gero gyvenimo įspūdį , jau išnyko . Šeima kažkur toli ...vos įmatomi .
Viskas nyksta ... Likau tik aš ir beprasmiai daiktai , net muzika nyksta .

Noriu tai sustabdyti , noriu gyventi taip , kaip gyvenau anksčiau . Nebereikia geriau . Noriu matyti , girdėti ...

Dabar tik vasara mano viltis . Atrodo , kad metų laikas gali viską sugrąžinti . Pirma grąžink man cigarečių dūmus , kurių seniai nebejaučiu , tada šeimą , draugus , ar bent tuos , kuriuos taip vadinau ...
Jaučiu , kaip su kiekviena diena artėju ir tolstu nuo visko ... Liko tiek daug , bet ir tiek mažai ...

Vasara , prašau , sugrąžink viską !