21.3.11

Neatsiminti





Keista rasti save lovoj . Nors neatsimeni , kad išvis išėjai . Keista bandyt atsimint kas įvyko vakar . Keista neprisimint . Keista , kai viskas ką atsimeni yra drebantis vaizdas , žmonių perregimi siluetai dūmuose , besimėgaujantys muzika . Ji per garsi , todėl girdžiu garsus , lyg bučiau po vandeniu . Keista ryte galvoti kur ir kada pametei draugus . Kur ir kada pametei atminti , protą , viską . Galvoti kur , ką ir su kuo veikei . 

Dėlioju išsiliejusius , neaiškius vaizdus iš nakties , bet negaliu sudėlioti istorijos . Žmonių veidai . Neaiškūs . Ar aš su jais kalbėjau ? 

Vis mąstau , ar aš tada galvojau ? Ar kažkokios mintys sukosi mano galvoj ? O gal mano mintys bent karta nutilo ? 

20.3.11

Laukiant aušros

Paul Herbst . Pirmoji ne mano nuotrauka čia . Bet tai vienintele nuotrauka , kuria mačiau , atskiedžianti ryto grožį .
 




17 . 17 vėl galvoju tą patį norą . Vėl tuksenu į stiklą tris kartus . Kam tai ? Jau turėjau suprasti , kad tai nepadės . 

Žmonės tiki krentančiom , mirštančiom  žvaigždėm , laiku , stiklo šukėm ir turbūt visko , kas neatsitinka kiekvieną dieną , kiekvieną valandą , minutę .

Kaip ir žadėjau , neleidau atimti meilės gyvenimui iš manęs , lyg spalvoto saldainio iš vaiko . Nesitikėjau nieko iš žmonių . Nieko ir negavau . Laiką leidau gerai . Buvau laiminga . Esu .

Supratau , kad mano gyvenime yra trys žmonės , kuriuos aš labai myliu . Vienas iš jų visada įkvėpia meilės gyvenimui , parodo  , kad viskas yra gerai . Kitas mano labai mylimas žmogus nedaro nieko gero , tiesiog su juo būnant viskas atrodo tobula . Kažkoks nežinia iš kur ir kodėl džiaugsmas užpūsta . Trečiasis , mano meilės nusipelnęs arba prakeiktas ja , už nieką , už tai , kad visada bus šalia , kad ir kas benutiktų . Taip , skamba banaliai , bet didžiausios banalybės dažnai būna tiesa . Tiesiog , jos kartotos tiek daug kartų , kad patapo neįdomiomis . Panašiai , kaip dangus . Mes jį matome kiekvieną dieną , bet tik kartais atkreipiame dėmesį , tik kartais pamatome koks gražus , didingas ir magiškas jis naktį . Nemėgstu dienos , saulės ir žydro dangaus . Visa tai yra perdaug atvira , be paslapties , naivu . Žydras dangus , geraširdiški balti debesys ir kvaila , linksma saulė . Jokių paslapčių . Tik ryte ta saulė , dangus , nuostabiai gražūs . Viskas nudažyta pilkšvai melsvom spalvom . Ne , beveik bespalviai . 

Nekenčiu šešių labiausiai žmonių idealizuojamu dalykų . Vegetarizmas , feng šui , ekologija , natūralumas , bohema , peta . Visa tai perdaug dirbtina . Aš myliu gyvūnus . Man jie atrodo protingesni , nei žmonės . Jų valgymas ir jų kailių ar odos naudojimas atrodo visiškai natūralus  . Juk neteisiam liūto , kuris sumedžioja ir suėda antilopę . Visų šlykščiausia yra bohema . Aš neturiu nieko prieš laisvą gyvenimą , tapant visada su taure vyno ir cigarete rankoj , kalbėjimą eilėmis , bet natūraliai tokiu žmonių beveik nėra . Visi , kiek matau jų , apsimetinėja . Meluoja sau ir kitiem . Ekologija ? Natūralumas ? Neišsigelbėsite . Oras , vanduo , ekologiški ir sveiki produktai yra užteršti mūsų civilizacija . 

Vasaros dar nesulaukiau , bet pavasaris pateisina mano viltis . Nebėra jokiu tuštumų , jos dingo kartu su sniegu . 

Laukiu pirmųjų sužaliavusių medžių , pražydusių gelių ir obelų . Niekada nepastebiu , kaip sprogsta medžių lapai . Tikiuosi šį pavasarį pastebėsiu .  

Myliu jus , laukiu tikro pavasario ir tikros vasaros . 



1.3.11

Suvokimas .

Grįžau . Nepasikeitė niekas , išskyrus mane . Supratau , kad man nereikia tų , kurie nekalba , kurie neklauso , kurie apgaudinėja , tų , kurie dirbtinai juokias , gaili savęs . Nebesitikiu nieko iš jūsų , netgi suprantu jus . Jei norite , galim išgerti kavos , tekilos , viskio , arbatos , vyno , alaus , galime parūkyti , ko tik norit . Nesitikėsiu nieko iš jūsų , todėl laiką aš praleisiu tikrai gerai .

Nerašysiu meilės laiškų . Neprisipažinsiu meilėje . Nes aš myliu gyvenimą , myliu viską , kas aplink mane . Ir nebeleisiu jum atimt tos meilės ...