Aš prisirišu prie žmonių . Prisrišu prie jausmo , emocijos , prie visko ką gali suteikti žmonės .
Kodėl aš žiūriu nuotraukas kiekvieną dieną ? Verkiu iš džiaugsmo . Jaučiu tą jausmą , skonį , kvapą buvusį kažkada , dabar jau išnykusį negįžtamai . Matau mūsų šypsenas . Atrodėm tokie laimingi . Kad ir kas tie mes . Net jei mūsų nebuvo išsvis . Net jei dabar nekenčiame vienas kito , net jei dabar nesisveikiname gatveje . Gera prisiminti .
Sėdžiu viena kavinėje , kurioje niekada neperku kavos . Bet vistiek buvau toje pačioje vietoje . Rūkiau . Radau kelią ten . tapati vieta . Kita daina . kitas jausmas . Jaučiuos svetima . Nesuprantu savęs . kitų . Niekad nesupratau .
Negaliu rašyt . Tiesiog negaliu , bet vistiek rašau . Negaliu būti ten kur esu , bet vistiek būnu . Norėčiau dingti . Tiesiog išnykti . Ne kitem . Sau . Aš negaliu atsikratyti tuštumos . Grimztu į ją . Kad ir kaip stengčiaus , negaliu pasipriešint . Lyg skęstantis žmogus . Vis iškylu į paviršių įkvėpiu oro ir vėl grimztu žemyn . Niekas nė nebando manęs gelbėti . Vieni apsimeta , kad bando , apsimeta susirūpinusiais . Visi stovi ant kranto ir žiūri . Kai kurie net nežiūri . Jiem nerūpi . O kodel turėtu ? Yra tokių , kurie bandė bristi į vandenį , bet kai vanduo pasiekė kelius , sustojo , apsisuko ir nuėjo . Aš jų nekaltinu . Neturiu teisės .
Tuštuma . Skamba bauginančiai .
Kur mano vaidyba ? Puiki vaidyba ? Kur žmonės ? Kur viskas ?
Mano tuštuma atimineja viską . Nebegaliu kovoti . Nebežinau ar verta .
Pasidariau perdaug atvira . Aš niekad nebuvau tokia . Negaliu būti . Negalima . Jaučiu , kad nukentėsiu .
Čia ne atsisveikinimo laiškas . Nežadu mirti . Nežadu paįvairint jūsų gyvenimų . Nežadu savo mirtimi priversti tobulinti vaidybą . Neturėsit dar vienos priežasties gaileti savęs .
6 . 00 išvažiuoju . Nebijau išvažiuot . Bijau grįžti . Bijau , kad niekas nepasikeis .
Keista pasiilgti žmonių , kurių niekad nepasiilgau . Dar keisčiau nepasiilgti žmonių , kurie ilgai buvo draugais .
Pavargau nuo jūsų . Apsimetinėjančių , meluojančių , kvailų . Pavargau ir nuo savęs . Dar blogesnės, nei jūs .
Pasiilgsiu tavęs , mano drauge . Apsimetinėjančios labiau , nei kiti , meluojančios , daugiau nei kiti . Siekenčios aukos vaidmes visose situacijose . Bandančios rasti draugų kitu žmonių sąskaita . Visų tų , kurie kalba mielu tonu , dirbtinai juokiasi , apsimeta gerais , draugiškais ir nuoširdžiais . Turinčių slaptų ketinimų . Tų kurie iš visų jėgų stengiasi būti protingi , gražūs . Ir iš visų jėgų stengias verkti . Tavęs mielasis , aš nepasiilgsiu . Niekad nepasiilgstu . Dar tų keliu žmonių , kurie mažiau nei kiti apsimetinėja , mažiau meluoja .
Noriu prisipažinti meilėje . Niekada to nedariau . Niekada nesiunčiau laiškų.
Nusipelniau melės . Bent netikros , dirbtinos , suvaidintos nežinia kodėl . Aš paklusmiai vaidinsiu . Abiem bus gerai . Tik padovanok man akimirką , vietoj šlykščių rožių puokštės , padovanok man naktį , rytą , vietoj širdies formos saldainių dėžutės , padovanok man tylą , vietoj nutriušusio ir apgailėtino , kvailu veidu meškučio su širdim rankose . Ar aš daug prašau ? Net tikrumo nereikia . Aš nenoriu viso tavo laiko . Aš noriu tik žinot , kad manęs visada kažkas lauks . Net jei viskas dirbtina . Aš patikėsiu .
